FAVELA RIO DE ŽANEIRE. REGENERACIJOS PROJEKTAS
ERFURTO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
Komandos grupė: Radvilė Valatkaitė, Paulina Lisevičiūtė (urbanistinė dalis)
Favelos yra Pietų Amerikoje egzistuojantys lūšnynai (angl. slumbs), kurie per pastarąjį šimtmetį gana greitai išaugo į didžiules savarankiškas urbanistines struktūras. Šios struktūros turi savo atskirą politiką. Tokie dariniai kelia grėsmę miestams dėl nelegalių reiškinių bei žmogžudysčių skaičiaus. Kaip galima būtų išspręsti šią problemą?
Nagrinėjama teritorija yra Brazilijos sostinėje, Rio de Žaneire, šalia vieno prabangiausių paplūdimių pasaulyje - Kopakabanos. Teritorija yra išsidėsčiusi Kantagalo kalno šlaito papėdeje. Ironiška yra tai, kad kitoje kalno papėdeje yra vienas turtingiausių rajonų mieste. Favela yra labai opi problema ne tik miestui, bet ir šaliai.
Favela pradėjo formuotis XX amžiaus pradžioje po to, kai buvo įteisinta juodaodžių laisvė iš vergijos. Žmonė įgijo laisvę kurtis savo gyvenimą ir statyti sau būstą, tačiau dėl sunkių gyvenimo sąlygų negalėję įsigyti nuosavo žemės ploto - žmonės ieškojo įmanomų galimybių. Pasiturinčių visuomenės narių neviliojo status kalno šlaitas. Tai suteikė galimybę kurti gyvenvietę Kantagalo kalno papėdeje, pačiame miesto centre.
Esamo užstatymo schema
Neužstatytų erdvių schema
Teritorijoje esamas užstatymas yra labai tankus. Tokios aplinkybės blogina vietinių gyvenimo sąlygas bei apsunkina susisiekimą, Favela pagarsėjusi kaip pavojaus zona dėl nusikaltimų skaičiaus. Taip pat teritorijoje trūksta viešųjų įstaigų. Šią teritoriją būtų galima atgaivinti suskaidžius į struktūrinius vienetus, kur kiekvienas iš jų turėtų savo branduolius: mokyklą ir vaikų darželį. Visai favelai galėtų priklausyti teritorijos centras, su miestelių/miestų centru būdingomis funkcijomis.
Kur galėtų atsirasti šios funkcijos? Siekiant išlaikyti esamą užstatymą - išskiriami neužstatyti plotai, pagal kurių dydį urbanistinė struktūra išskaidoma į mažesnius administracinius vienetus.
Projektuojant tokioje tertiorijoje tenka perprasti ir judėjimo stilių, būdingą žmogui kalnuotose vietovėse. Siekiant sumažinti kopimo/lipimo šlaito intensyvumo pojūtį - tiesiamos trąsos, kurios įstrižai jungia vienaukščio lygį su kitu. Kalnuose tokos trąsos vadinamos serpantinais.
Urbanistinio pasiūlymo planas
Motorinio transporto organizavimo teritorijoje schema
Pav. 1. Favela (vaizdas iš palydovo)
Pav. 2 Favela (vaizdas iš palydovo)
Pav. 3 Fotofiksacija
Urbanistinio pasiūlymo erdvinių kanalų ir pastatų organizavimo schema
Esamos situacijos reljefo modelis
Išskaidant teritoriją į mažesnias struktūras, išskiriamas reikiamas darželių skaičius teritorijoms. Vienam darželiui su 1-2 auklėtojoms priskirama 30 vaikų. Remiantis gyventojų tankumu - sudaryta schema, parodanti kiek reikia darželių ir kaip jie galėtų būti organizuojami taip, kad ir pasiekiamumas nebūtų sudėtingas.
Judėjimo šlaitu schema
Darželių reikiamybės schema-diagrama
Gatvės projektavimo iššūkiai ir tikslai:
- išvengti pavojingų kelio ruožų (didelis nuolydis bei staigūs posūkiai);
- išvengti sudėtingo pritaikymo viešajam transportui dėl gatvės perimetro;
Problemą pavyko išspręsti išanalizavus gatvių projektavimo reikalavus ir atsižvelgiant į tai naudojamas kelio nuorodas, ženklus bei greičio mažinimo kalnelius (siekiant sumažinti motorinių transporto priemonių greitį prieš staigius posūkius). Šlaito problema išspręsta projektuojant serpantinus.